Stiklo pluošto kronšteinai langams ir fasadams
Naudoti šalčiui nelaidžius kronšteinus iš stiklo pluošto – novatoriškas sprendimas montuojant langus bei duris. Kronšteinams gaminti naudojama kompozicinė medžiaga savo tvirtumo ypatybėmis nenusileidžia metalui, o šiluminėmis prilygsta medienai. Iki šiol apie langų tvirtinimą šiltinimo sluoksnyje buvo žinoma, tačiau toli gražu ne visi klausimai buvo išspręsti. Architektai ir konstruktoriai, projektuodami lango tvirtinimo mazgus, neturėjo atsakymo, kaip patikimai sumontuoti langą nepaliekant vadinamųjų šalčio tiltelių. Neatsakyti klausimai vertė montuotojus vadovautis savo nuožiūra, bet priimti sprendimai dažnai prasilenkdavo su statybinės fizikos pagrindais.
Lango vieta – šiltinimo sluoksnyje Viena dažniausių sienos konstrukcijų naujuose ir renovuojamuose pastatuose yra iš plytų ar blokelių sumūryta laikomoji konstrukcija, kuri iš išorės uždengiama termoizoliaciniu sluoksniu (mineraline vata, putų polistirenu ar kita izoliacine medžiaga). Nors kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja parinkti atskirą sprendimą, vyrauja bendra taisyklė – langai ir durys turėtų būti montuojami šiltinimo sluoksnyje, kurio storis siekia nuo keliolikos iki keliasdešimt centimetrų priklausomai nuo to, į kokią energinę klasę orientuojamasi statant pastatą. Sumontavus langus šiltinimo sluoksnyje, vidinė angokraščio ir vidinė lango paviršiaus temperatūra bus aukštesnė. Aukštesnė net keturiais laipsniais bus ir laikomosios sienos vidaus paviršiaus temperatūra. Kokias tvirtinimo medžiagas naudoti? Tvirtinant langus ir duris šiltinimo sluoksnyje naudojamos skirtingų medžiagų detalės: metaliniai laikikliai, kampainiai ar įvairios medinės konstrukcijos. Deja, šios medžiagos turi trūkumų. Vientiso masyvo mediena dėl galimų deformacijų nepageidaujama, dažnai ir apsunkina sandarinimą. Dar viena neigiama ypatybė – natūralus medienos drėgmės įgeriamumas. Dėl naudojamų metalo kronšteinų ir kampuočių susidaro šalčio tilteliai. Kadangi tvirtinimo taškų montuojamuose gaminiuose būna ne rečiau nei kas 70 centimetrų, tiek daug taškinių šalčio tiltelių nepageidaujama. Geležies ir plieno šilumos laidumo koeficientas yra 50 (W/mK). Šalčio tiltelių susidaro dėl medžiagos, kurios šilumos laidumo koeficientas yra didesnis negu ją supančių statybinių medžiagų. Izotermos linija pasistumia, taip keisdama ir rasos taško kreivę. Vadinasi, metalinės detalės nenaudotinos nei montuojant langus, nei gaminant jų profilius. Pastebėta, kad gaminant šilčiausius plastikinius langų profilius armavimui metalas nebenaudojamas. Privalumų – ne vienas Šalčiui nelaidūs kronšteinai iš stiklo pluošto nesudaro šalčio tiltelių. Tai labai svarbu pasyviesiems, energetiškai efektyviems ir visiems šiuolaikiniams šiltiems pastatams, kurių langai bei durys montuojami į šiltinimo sluoksnį. Kronšteino, pagaminto iš stiklo pluošto, šilumos laidumo koeficientas – 0,32 (W/mK). Ši ypatybė leidžia išvengti šalčio tiltelių montavimo zonoje. Kitos svarbios stiklo pluošto charakteristikos: medžiaga nereikalauja priežiūros ir yra atspari korozijai bei chemikalams. Naudojant stiklo pluošto kronšteinų technologiją duris ar langus galima montuoti ne tik apšiltinus pastatus, bet dar ir nesumontavus šiltinimo sluoksnio. Juos galima naudoti ir pastatuose, kurių sienos sumūrytos iš putų polistireno blokelių. Kronšteinų įvairovė leidžia sumontuoti gaminius bet kurioje šiltinimo sluoksnio vietoje.
*Įvertinkite tvirtinimo detalių tipą ir kokybę (detalių kuriomis tvirtinamas laikiklis prie angokraščio). Taip pat atkreipkite dėmesį į angokraščio būklę.
|
|
Stiklo pluošto kronšteinai fasadui-ventiliuojamas fasadas be šalčio tiltų
Ventiliuojamo fasado apdailinės medžiagos laikančiosios konstrukcijos palyginimas, kai sienos šilumos laidumo (U) vertė artima 0,15*
* Skaičiavimai atlikti pagal LST EN ISO 6946
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
